Language
Now in Minsk   The weather in Belarus

Pagrindinė Spaudos tarnyba Intervju ir Straipsniai

Įdomi knyga apie Lietuvos baltarusius (“Lietuvos Aidas”, 2016.02.27)


Vytautas Žeimantas


Baltarusijos rašytojų sąjungos narys

Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko daktaro Aleksandro Adamkovičiaus knygos „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Ką reiškia kalbėtis su Dievu baltarusiškai“ sutiktuvės. Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijų skyriaus vedėja Inga Berulienė.
 

Naują knygą pristatė pats autorius. Jis gimė Zorkoje, Vitebsko srityje, Baltarusijoje. 1994 metais baigė Zorkos vidurinę mokyklą. 1994-1999 metais studijavo Polocko valstybiniame universitete. Vėliau atvyko gyventi į Lietuvą. 2002–2008 metais Vilniaus pedagoginiame universitete studijavo rusų kalbą ir literatūrą, vėliau  magistrantūroje – slavų kalbas. 2008 — 2013 metais buvo doktorantūroje Lietuvių kalbos institute. 2013 metais apgynė daktaro disertaciją „Baltų ir slavų kalbų vаrdyno kontaktai Vitebsko srityje“. Nuo 2009 metų jis dėsto Lietuvos edukologijos universitete baltarusių literatūrą. Nuo 2015 metų jis Asociacijos “Gudų kultūros draugija Lietuvoje” pirmininkas.

A.Adamkovičius jau daug metų tyrinėja Lietuvos baltarusių gyvenimą. Čia jam talkina ir žurnalistinio darbo patirtis. 2008 -2009 metais jis buvo laikraščio „Trakų žemė“ redaktorius. 2009 metais — laikraščio „Voruta“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Jis aktyviai bendradarbiauja su baltarusiškais laikraščiais, baltarusiškomis temomis rašo ir į lietuvių spaudą.  Nuo 1994 metų jis yra Rašytojų ir žurnalistų sąjungos „Appia“ (Londonas) narys. Dabar jis yra Gudų kultūros draugijos internetinio puslapio redaktorius.

Nauja knyga – tai antroji serijos „Baltarusiai Lietuvoje: vakar ir šiandien“ knyga. Pirmoji knyga, išleista 2010 metais, buvo skirta Vilniaus baltarusių švietimo raidai 1921–1939 metais.

Baltarusiai buvo viena iš gausiausių Lietuvoje gyvenančių etninių grupių, kuri su lietuviais turėjo ilgą bendrą istoriją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais.  Tai paliko didelį kultūrinį palikimą Rytų Lietuvoje, ypač Vilniuje.XIX a. – XX a. pradžioje Vilnius baltarusių tautai buvo svarbus kultūrinis centras. Daugiatautis miestas, su ryškia katalikiška tradicija, tapo baltarusių, ypač katalikų,  traukos centru ir savotiška alternatyva rusiškai stačiatikiškam Minskui. Vilniuje ir Vilniaus krašte gyveno, dirbo ir kūrė daug baltarusių tautinio atgimimo šauklių, čia savo kūrybinį kelią pradėjo garsiausi baltarusių poetai, rašytojai Janka Kupala, Jokubas Kolosas, Maksimas Tankas, kiti. 

Antroje knygoje autorius  tęsia Lietuvos baltarusių istorijos tyrinėjimus. Remdamasis Lietuvos valstybės centrinio archyvo medžiaga, kitais dokumentais, tuometine spauda, pristato sudėtingą  baltarusių religinio ir dvasinio gyvenimo raidą Vilniaus krašte Lenkijos okupacijos laikotarpiu 1920–1939 m.

Lenkų okupacinė valdžia visaip trukdė lietuvių ir baltarusių tautinei veiklai, aktyvesnius visaip terorizavo, teisė, kalino, trėmė iš Vilniaus. Ypač blogai čia pasijuto lietuvių ir baltarusių katalikai, kai  1926 metais Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis pasitraukė iš pareigų ir Vilniaus arkivyskupu buvo paskirtas Romualdas Jalbžikovskis, kuris ypač skatino lietuvių ir baltarusių lenkinimo per bažnyčią politiką. 
 
Knygoje taip pat pateikiami  pokalbiai su asmenims, kurie  šiuo metu turi įtakos baltarusių religinio  gyvenimo vystymuisi  atkurtoje Lietuvos Respublikoje.

Apie tai, pristatant šią knygą, kalbėjo Brolių Luckevičių muziejaus vadovė Liudvika Kardis, knygos redaktorė, Baltarusių kalbos, literatūros ir etnokultūros centro direktorė daktarė Lilija Plygavka, Šv. Trejybės bažnyčios Vilniuje klebonas tėvas Pavel Jachimec, Lietuvių kalbos instituto darbuotojas habilituotas daktaras Kazimieras Garšva, Baltarusijos ambasados Lietuvoje pirmoji sekretorė Marija Agafonova, kiti.
 
Knyga skirta mokslininkams, dėstytojams, studentams, kraštotyrininkams, visiems, kurie domisi baltarusių gyvenimu už dabartinės Baltarusijos Respublikos sienų, kuriems rūpi Lietuvos tautinių mažumų gyvenimas. Daktaras A. Adamkavičius atliko reikšmingą darbą.