Language
Now in Minsk   The weather in Belarus

Pagrindinė Spaudos tarnyba Intervju ir Straipsniai

Kaimynai plačiau veria vartus verslui («Ūkininko patarėjas», 2016.06.02)


Lydoje dvyliktą kartą vykusiame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume didžiausias dėmesys buvo skirtas žemės ūkiui. Pristatydami naujausią ir restauruotą žemės ūkio techniką, baltarusiai tikino, kad pernai būtent iš jų Lietuvos ūkininkai nupirko daugiausia traktorių – 750, o tuo pat metu iš vienos garsios vakarietiškos bendrovės – tik apie 400. 

Džiaugėsi baltarusiai savo pasiekimais ir pieno ūkyje, neslėpę, kad į tokias aukštumas iškilti jiems padėjo Rusijos embargas Europos Sąjungos šalių žemės ūkio ir maisto produktams. 
Baltarusijoje turėjo kuo pasigirti ir Lietuvos verslo atstovai.

Pritrūko net viešbučių

Lietuvoje į Baltarusiją dažnai žiūrima su tam tikru atsargumu, nevengiama pasisvaidyti politinėmis kritikos gniūžtėmis dėl demokratijos, žmogaus teisių ir panašių dalykų, tačiau ši mūsų kaimynė, nepaisant kai kurių skirtumų ir nesutarimų, yra viena iš dešimties didžiausių Lietuvos prekybos partnerių.
Apsilankęs Lydoje gali pajusti savotišką lietuvišką dvasią. Ne tik todėl, kad ji savo architektūra primena mūsų rajonų miestelius, kuriuose ramiai teka neskubrus gyvenimas, bet ir bendrą paveldą. Beveik iš visų pusių matomą restauruotą Gedimino laikus menančią Lydos pilį šiandien gožia tik neapdairiai netoliese įbogintas didžiulis viešbutis. Susidomėjimas ekonomikos forumu šiemet buvo didžiulis.
Visi viešbučiai Lydoje buvo užkimšti. Daliai dalyvių ir žurnalistams teko kraustytis į už 27 km nedideliame miestelyje prie miško esantį sanatorinį viešbutuką.
Į šių metų forumą sugužėjo nemažai abiejų šalių ministrų, viceministrų, Gardino srities ir Lydos rajono valdžios institucijų, stambių verslo įmonių vadovų, įvairių žinybų atstovų.
Lydos kultūros rūmai, kur vyko šis susitikimas, buvo papuošti Lietuvos ir Baltarusijos valstybinėmis vėliavomis. Šalia esančioje aikštėje vyko Baltarusijoje gaminamos žemės ūkio technikos, o rūmų fojė – investicinė Gardino srities paroda. Čia mezgėsi bendradarbiavimo kontaktai, buvo keičiamasi informacine medžiaga, tariamasi dėl įvairių sutarčių.

Forumas jau tapo tradicija

Renginyje dalyvavęs Baltarusijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korolas pažymėjo, kad šis forumas jau tapo tradicija, padedančia stip­rinti abiejų kaimyninių šalių bendradarbiavimą prekybos, ekonomikos, investicijų ir kitose srityse, keistis gerąja patirtimi, ieškoti naujų partnerių, didinti eksportą, plėtoti dalykinius ryšius tarp atskirų verslo šakų, asociacijų ir kompanijų.
„Neseniai įkurta bendra įmonė gamins kelių remontui reikalingą techniką ir surinkinės MTZ traktorius, kurie bus eksportuojami į Pietų ir Vakarų Europą. Jie bus žymimi ženklu „Pagaminta Lietuvoje“, tad matau galimybes plėsti bendradarbiavimą“, – sakė Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje.
Jo kolega Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Evaldas Ignatavičius priminė, kad amatininkus ir pirklius kurtis šiame mieste savo laiškuose kvietė dar kunigaikštis Gediminas.
Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumai jau buvo surengti Klaipėdoje, Vilniuje, Marijampolėje, Minske, Mogiliove ir kituose miestuose.

Abiejų šalių eksportas padidėjo


Lydos rajono vykdomojo komiteto pirmininko Michailo Karpovičiaus teigimu, rajone jau senokai sėkmingai veikia Lietuvos „Audimo“ fabriko filialas, „Senukų“ parduotuvės, keletas „Maxima“ prekybos centrų, „Arvi“ įmonių grupės fabrikas.
Įmonių su lietuvišku kapitalu steigimusi Baltarusijoje pasidžiaugė ir vienas iš forumo moderatorių, Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusija verslo tarybos pirmininkas, Klaipėdos krovos kompanijos „Klasko“ generalinis direktorius Audrius Pauža. Jo duomenimis, pastaraisiais metais ekonominis abiejų šalių bendradarbiavimas padidėjo 4–5 kartus.
Bendra prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos praėjusiais metais pasiekė 1,937 mlrd. Eur, o tai yra 4 proc. visos Lietuvos prekybos apyvartos ir 17 proc. prekybos apyvartos tarp Lietuvos ir NVS šalių.
Per pastaruosius penkerius metus prekybos apyvarta tarp šalių padidėjo 21 proc., Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją – daugiau kaip penktadaliu – 28,5 proc., o Baltarusijos eksportas į Lietuvą – net dvigubai.

Linkėjo daugiau valgyti kalakutienos

Dar prieš dešimtmetį Lietuvos „Arvi“ įmonių grupė Baltarusijoje pastatė gyvūninės kilmės produktų utilizavimo įmonę. O šį rudenį jau bus baigta statyti antra „Arvi“ įmonė – ji augins kalakutus ir perdirbs jų mėsą.
Iš forumo tribūnos šios įmonių grupės valdybos pirmininkas, generalinis direktorius Vidmantas Kučinskas pusiau juokais, pusiau rimtai sakė darąs viską, kad baltarusiai galėtų valgyti kalakutienos tiek, kiek šiuo metu valgo kai kurios Vakarų šalys, o likusią eksportuoti. Per metus čia planuojama perdirbti 5 000 t kalakutienos.
Apsilankę įmonės statybvietėje netoli Lydos matėme jau baigiamus įrengti gamybinius pastatus, tvarkomą teritoriją. Pasak generalinio direktoriaus, šiuo metu Lietuvoje apmokomi specialistai, kurie dirbs šiame komplekse, jiems statomas viešbutukas netoli Lydos.

Lydos aludariams vadovauja lietuvis
 
„Ar ragavote „Lydos alaus“? – paklausė Lietuvos delegacijos vyrų viena forumo organizatorė, atsakinga už svečių maitinimą. – Būtinai paragaukite, tai įmonei vadovauja jūsų tautietis.“
Iš tiesų, Suomijos kapitalo alaus bendrovei Lydoje vadovauja lietuvis Audrius Mikšys. Pasak jo, ekonomikos sunkumus Baltarusijoje lemia priklausomybė nuo Rusijos. Tačiau Baltarusijoje dirbantys verslininkai sako nejaučiantys spaudimo iš valdžios, tik turintys pateikti krūvas ataskaitų.
„Mums aktualu ryšiai su Europa ir Rusija, nes esame gerai pasiruošę – investicijomis, finansais, strategijomis ir vizijomis, žinome, ko norime, didelių sukrėtimų nejaučiame“, – sakė „Lydos alaus“ direktorius A. Mikšys.

Pusšimtis eurų – ir jau milijonierius

Pasižvalgius po Lydos parduotuves, jokių kataklizmų tikrai neišvysi. Prekių asortimentas beveik toks pats, kaip ir Lietuvos prekybos centruose, tik dauguma jų vietos gamybos ir dažniausiai pigesnės negu pas mus.
Tik su pinigais nelabai gerai. Išsikeitęs 50 Eur, iš karto tampi milijonieriumi. Tas milijonas, žinoma, taip ir lieka tų penkiasdešimties eurų vertės. Pirkdami stambesnį daiktą baltarusiai turi pakloti didžiulę krūvą banknotų. 100 000, 200 000 baltarusiškų rublių kupiūros, kurių reikia kasdieniam vartojimui, jau seniai nieko nestebina, tik kelia žmonėms daugybę nepatogumų – jie painiojasi dėl daugybės nulių, apsirinka skaičiuodami, mokėdami už prekes. Už gana įspūdingai atrodančią 500 rublių kupiūrą nenupirksi ir degtukų dėžutės.
Tokie mažaverčiai banknotai perpildė ne tik žmonių, bet ir valdžios kantrybę. Nuo liepos mėnesio žadama nubraukti bent tris nulius ir į apyvartą išleisti naujus banknotus. Parduotuvėse jau rašomos dvigubos kainos – dabartinės ir tokios, kokios atrodys po nulių sumažinimo. Valdžia tikina, kad dėl šio pakeitimo nuostolių niekas nepatirs, žmonėms paprasčiausiai bus patogiau skaičiuoti.

Demonstravo žemės ūkio techniką

Netoli kultūros rūmų, kuriuose vyko ekonomikos forumas, buvo išrikiuota baltarusiška žemės ūkio technika – naujausi dar gamyklos dažais kvepiantys kombainai, įvairiausio galingumo traktoriai, Lydoje gaminami padargai.
Dar forumo salėje Baltarusijos žemės ūkio ministro pavaduotojas Igoris Bryla užsiminė, kad lietuviai mielai perka baltarusišką techniką, kuri, jo teigimu, mažai kuo nusileidžia vakarietiškai, bet yra gerokai pigesnė.
Pastaruoju metu atsigręžta į prieš keliolika metų buvusius gana populiarius MTZ traktorius. Dabar Baltarusijos įmonės juos kruopščiai kapitališkai restauruoja, daug ką atnaujina ir išblizgintus vėl parduoda. Jie yra gerokai pigesni negu nauji, todėl pirkėjų stoka nesiskundžiama.
Kiek niūriau buvo nusiteikę naujų didžiulių kombainų gamintojų atstovai. „Technika puiki, labai naši, galėtume pagaminti jos daugiau, bet dabar daug kam trūksta pinigų, neįperka, nors iš esmės jie nėra brangūs. Su lietuviais prekiaujame tik per vieną kompaniją“, – sakė kombainą aprodęs įmonės specia­listas.

Neišnaudotos galimybės

„Lietuvos ir Baltarusijos prekybiniai ir ekonominiai santykiai turi gilias tradicijas, tačiau matome dar neišnaudotą bendradarbiavimo potencialą. Abi šalys turi puikias galimybes plėsti bendradarbiavimą žemės ūkio, paslaugų, transporto, turizmo, taip pat maisto, chemijos, baldų, lengvosios pramonės srityse. Be to, Lietuva patraukli Baltarusijai kaip arčiausiai esanti bendros Europos ekonominės erdvės valstybė“, – forume sakė Lietuvos ūkio ministras Evaldas Gustas.
Ministro teigimu, nors praėjusiais metais Lietuvos investicijos Baltarusijoje šiek tiek sumažėjo, ši rinka mūsų šalies verslininkams įdomi ir perspektyvi, jie Baltarusijoje mato daug verslo nišų.
Lietuvos žemės ūkio viceministras Saulius Jakimavičius forume akcentavo, kad tarp Gudijos ir Lietuvos išplėtoti glaudūs žemės ūkio bei maisto produktų prekybiniai ryšiai dar turi didelį potencialą plėstis. „Praėjusiais metais žemės ūkio ir maisto produktų eksportas iš Lietuvos į Baltarusiją siekė 4 466,9 mln. Eur, importas – 3 568 mln. Eur“, – sakė viceministras.
Ypač didelio susidomėjimo sulaukė Lietuvos valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo Viliaus Rekščio pranešimas apie pieninės, mėsinės galvijininkystės, kiaulininkystės, arklininkystės, avininkystės ir kitų šakų situaciją, įgyvendinamas programas veislininkystei gerinti Lietuvoje. Jo parengta informacinė medžiaga buvo greitai išgraibstyta.

Atvažiavo ne veltui

Varėnos rajone įsikūrusios bendrovės „Taja“ direktorius Jonas Ciunys Lydoje vykusiame forume ieškojo partnerių, kurie galėtų tiekti jo įmonei sapropelį, kitaip tariant, iš gėlavandenių telkinių išgaunamą naudingą dumblą, kuris gali būti panaudojamas trąšų gamybai. Be to, šis ežerų dumblas, į kurio sudėtį įeina visi Mendelejevo lentelės cheminiai elementai, puikiausiai tinka ir grožio, ir sveikatinimo procedūroms.
Kodėl tokią žaliavą prireikė gabentis iš kaimyninės valstybės, ar jos trūksta Lietuvoje? Pasak J. Ciunio, Baltarusijoje intensyviai valomi ežerai, todėl šio naudingo dumblo yra gana daug ir kainuoja jis nebrangiai. Verslininkas pasiryžęs jį išsigabenti įvairiu transportu – ir geležinkelio vagonais, ir automobiliais, kaip kur bus patogiau ir pigiau.
Antros forumo dienos popie­tę jis „Ūkininko patarėjui“ pasidžiaugė: „Radau tiekėjus, jau beveik susitarėme. Atvažiavau ne veltui.“

Priminė Baltarusijos įstatymus

Kaip forume teigė Gardino srities ir Lydos rajono administracijos atstovai verslininkai, Baltarusija suinteresuota Lietuvos verslo pasiekimais ir norėtų perimti pramonės, žemės ūkio technologijas, plėtoti turizmą. Mūsų šalis, kaip buvo galima spręsti iš forume girdėtų kalbų, tikisi glaudesnio Baltarusijos valstybės institucijų bendradarbiavimo sprendžiant Lietuvos vežėjų problemas, kurios dar gana dažnokai apkartina abiejų valstybių verslo santykius.
Prieš ketvertą metų buvo įkurta Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusija verslo taryba. Šiuo metu, Baltarusijos ekonomikos ministro pavaduotojo Aleksandro Jarošenkos teigimu, šalyje veikia apie 600 įmonių su lietuvišku kapitalu ir laukiama, kad jų būtų dar daugiau.
Forume buvo keletas pranešėjų, kurie aiškino investavimo, įmonių steigimo, veiklos organizavimo, mokesčių sistemos, draudimo Baltarusijoje įstatymų subtilybes ir suteikiamas garantijas. Apie politikos niuansus forume neužsiminta nė vienu žodžiu. Ir ačiū Dievui!

Padėjo Rusijos embargas

Antrąją forumo dieną darbas vyko sekcijose. Vienoje svarbiausių – bendradarbiavimas žemės ūkyje – moderatoriai buvo Lietuvos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis ir jo Baltarusijos kolega panašios įstaigos viršininkas Aleksejus Bogdanovas.
Pradėję sekcijos darbą, jie pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais Baltarusijoje gerokai į viršų šovė pieno ir kruopų gamyba bei eksportas. Ir čia pat pripažino, kad tai atsitiko dėl Rusijos embargo, uždariusio duris šiai produkcijai iš Lietuvos.
„Manęs dažnai klausia, o kas bus tada, kai tas embargas baigsis? Ką tada darysite? Aš jiems atsakau: tada prasidės rinkodaros kova ir joje mes visai neketiname nusileisti“, – sakė A. Bogdanovas.
Jis tik pasišaipė iš Ukrainos valdžios sprendimo išnuomoti žemę verslui dvejiems metams. „Koks verslininkas ryšis tokiam žingsniui? Mes suteikiame teisę disponuoti išsinuomota žeme 99 metus“, – viliojo investuotojus iš Lietuvos A. Bogdanovas.
Suskambus mobiliojo ryšio telefonui, jis netrukus pasišalino ir paliko moderatoriaus kėdę vienam R. Krasuckiui, kuris kantriai ir sąžiningai vykdė savo pareigas iki forumo pabaigos.
Ekonomikos forumo metu abiejų šalių verslo tarybų ir verslo konfederacijų vadovai pasirašė deklaracijas, kuriose patvirtino savo siekius užtik­rinti tolesnius konstruktyvius ryšius ir kontaktus tarp verslo atstovų, valstybės struktūrų, visuomeninių organizacijų ir verslo bendrijų abiejose šalyse.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ specialusis korespondentas Lydoje (Baltarusija)