Language
Now in Minsk   The weather in Belarus

Pagrindinė Spaudos tarnyba Intervju ir Straipsniai

Minskas: „Lietuva – kaip užstrigusi plokštelė“ (lrytas.lt, 2016.03.03)

Lietuva, rūpindamasi savo šalies saugumu, iki šiol laukia atsakymo, kodėl Baltarusija, turėdama daugiau kaip 70 aikštelių variantų statyti atominę jėgainę (AE), pasirinko vos už 50 km nuo Vilniaus esantį Astravą.

„Mūsų šalis turi visišką pagrindą nerimauti, kad Astravo AE bus nesaugi. Jau sunku suskaičiuoti, kiek Baltarusijai pateikėme klausimų apie galimą šios branduolinės jėgainės poveikį aplinkai.
 
Nors Espo konvencija ir įpareigoja į juos atsakyti, bet klaustukų tebėra daug, o atsakymų mažai“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
 
Į klausimus apie Lietuvą ir tarptautinę bendruomenę kamuojančius klausimus portalui lrytas.lt atsakė Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Michailas Michadiukas.
 
 

– Ką manote apie planus boikotuoti elektros energiją iš naujosios AE. Baltijos šalys šiuo metu nagrinėja šį klausimą. Techniškai tai įmanoma?

 
– Iki šiol mūsų šalių energetikos kompanijos dirba pagal vadinamąjį BRELL (Baltarusija-Rusija-Estija-Latvija-Lietuva) susitarimą. Mūsų sąveika yra paremta abišalio ekonominio tikslingumo ir energetinių sistemų darbo patikimumo didinimo principais. Tai išmintinga. Vartotojui svarbi galutinė elektros energijos kaina. Be to, elektros energija iš Baltarusijos į Lietuvą gali būti eksportuojama teikiant avariją patyrusiai Lietuvos energetinei sistemai pagalbą ypatingųjų situacijų atveju.
 
2012 metais pas jus priimtas įstatymas, numatantis Lietuvos pasitraukimą iš BRELL ir prisijungimą prie Europos energetinio susivienijimo ENTSO-E, dėl ko numatomas sinchroninių ryšių tarp mūsų energetinių sistemų nutraukimas. Ar dėl to atpigs elektros energija eiliniam lietuviui? Aš labai abejoju.
 
O dėl raginimų boikotuoti elektros energiją iš Baltarusijos AE: man, energetikos srities specialistui, tai kelia galybę klausimų.
 
Pradžioje noriu pabrėžti, kad tvirtinimai apie Baltarusijos AE nesaugumą niekuo nepagrįsti. Paprašykite Lietuvos vyriausybės parodyti jums kokį nors oficialų dokumentą su apskaičiavimais, kur būtų pagrįstas tas tariamas nesaugumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad kaip jie tvirtina, Baltarusija jokių duomenų nepateikė.
 
Reikia suprasti, kad pagal galiojančias elektros energijos prekybos taisykles pardavimui pateikiama elektra ne iš tam tikros elektrinės, o pagaminta visoje Baltarusijos energetinėje sistemoje. Norint boikotuoti elektros energjos tiekimą iš Baltarusijos AE būtina visiškai nutraukti ryšius tarp mūsų šalių energetinių sistemų. Ar toks sprendimas yra protingas, ypač ilgalaikėje perspektyvoje? Labai abejoju.
 
Mes vertiname šią situaciją kaip nesąžiningos ekonominės konkurencijos pasireiškimą. Manau, pakaktų pacituoti Lietuvos prezidentės pasisakymą apie tai, kad Astravo AE neturi sudaryti papildomų kliūčių nei elektros energijos gamybai šalies viduje, nei energijos vartojimo efektyvumo didinimui ar Baltijos šalių tinklų sinchronizavimui su žemyninės Europos tinklais.
 
Panašu, kad jūsų valdžia yra įsitikinusi, kad neboikotuojant Baltarusijos AE , kad ir prasimanytomis dingstimis, atominės elektrinės Visagine pastatyti nepavyks.
 
Elektra – savo reikmėms
 
– Jeigu bus toks scenarijus – ES šalys atsisakys pirkti naujosios elektrinės energiją – kam jūs ją parduosite?
 
– Sprendimas dėl branduolinės energetinės programos įgyvendinimo, iš esmės buvo priimtas siekiant sumažinti elektros energijos gamybos savikainą ir įvairinti tam naudojamo kuro rūšis.
 
Priimant sprendimą dėl AE statybos į elektros energijos eksportą nebuvo žiūrima kaip į pagrindinį tikslą. Pakankamo kiekio savų kuro ir energijos išteklių Baltarusija neturi. AE statoma tam, kad būtų sustiprintas mūsų energetinis saugumas, o kadangi atominėse elektrinėse pagaminamos elektros energijos savikaina mažesnė, tai padidintų mūsų ekonomikos konkurencingumą apskritai. Todėl elektros energija, pagaminta Baltarusijos AE, bus naudojama savo reikmėms.
 
Tuo pačiu noriu pasakyti, kad pastaraisiais metais Baltarusija atliko labai rimtą darbą modernizuodama turimus ir kurdama naujus generuojančius pajėgumus, panaudojant moderniausias technologijas.
 
Mes aktyviai plėtojame atsinaujinančių išteklių energetiką, naudodami ir vietinio kuro rūšis, taip pat įgyvendiname didelio masto energijos taupymo programą. Todėl perspektyvoje Baltarusijos energetinės sistemos potencialas iš tiesų gali būti panaudotas elektros energijai parduoti kaimyninėms šalims.
 
O koks scenarijus bus įgyvendinamas, laikas parodys.
 
Neatitinka konvencijos
 
– „AE projektas neatitinka Espo konvencijos reikalavimų“, – sako Lietuvos valdžia.
 
– Tie, kas taip kalba, greičiausiai konvencijos neskaitė.
 
Ši daugiašalė tarptautinė sutartis apibrėžia šalių tarpusavio sąveikos procedūrą susidarius situacijai, kada viena iš jų planuoja kokią nors veiklą, kuri gali turėti neigiamos įtakos aplinkai kitoje. Konvencijoje nėra jokių specifinių reikalavimų AE projektams.
 
Konvencijoje numatyta sąveikos procedūra apima keletą etapų. Kilmės šaliai reikia parengti planuojamo statyti objekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą, surengti jos aptarimą su šalimi, kurią tai paliečia, pareigūnų ir ekspertų lygmeniu ir viešo svarstymo formatu. Į gautas tos šalies pastabas ir pasiūlymus deramai atsižvelgiama priimant galutinį sprendimą.
 
Baltarusijos AE PAV buvo parengtas ir 2009 metais persiųstas suinteresuotoms šalims. Dėl šios ataskaitos 2010 metais vyko tarptautinės konsultacijos Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Austrijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje buvo surengtas viešasis svarstymas.
 
Atsižvelgus į gautas pastabas ir pasiūlymus, papildomai patikslinta Baltarusijos AE PAV ataskaita 2011 m. vasarį buvo persiųsta suinteresuotoms šalims ir Espo konvencijos sekretoriatui. Visos dalyvaujančios šalys, išskyrus Lietuvą, liko patenkintos diskusijų rezultatais.
 
2013 metais, atsižvelgdami į Lietuvos persiųstą skundą į ESPO konvenciją mes perdavėme Lietuvos pusei Baltarusijos AE PAV ataskaitos tekstą, išverstą į lietuvių kalbą. Tai gi, į Lietuvą ataskaita buvo siunčiama tris kartus: preliminari ir galutinė versijos anglų kalba, taip pat galutinė lietuvių kalba. Deja, mano kolega, Lietuvos energetikos ministras, duodamas neseniai interviu Baltarusijos portalui „tut.by“, apie tai visiškai užmiršo.
 
2013 metų vasarą, mes pasiūlėme jūsų vyriausybei surengti Vilniuje konsultacijas su Lietuvos visuomene ir valstybinėmis institucijomis. Tačiau, deja, Lietuvos pusė pasirinko procedūrinių išsisukinėjimų taktiką tam, kad vilkinti mūsų galutinį sprendimą dėl AE statybos. Šioje situacijoje mes buvome priversti organizuoti susitikimą Astrave su Lietuvos visuomene. Aš dalyvavau šiame susitikime, tai buvo vertingas viešasis svarstymas, su daugybe sudėtingų klausimų.
 
Visą renginio vaizdo įrašą galima rasti internete. Beje, mes kvietėme atvykti į šį renginį ir lietuvių ekspertus, Lietuvos ministerijų ir parlamento atstovus, tačiau jie, matomai, nemanė, kad reikia tai padaryti.
 
2013 metų lapkritį buvo priimtas galutinis sprendimas dėl AE statybos – Baltarusijos respublikos prezidento įsakas. Tai pripažino visos ESPO konvencijos šalys, išskyrus Lietuvą.
 
2014 metais mes parengėme ir persiuntėme visoms penkioms minėtoms suinteresuotoms šalims vadinamąją poprojektinės analizės programą. Jos esmė yra tame, kad Baltarusija renka ekologinės ir radiacinės padėties monitoringo duomenis ir pateikia juos šalims-programos dalyvėms tam, kad kartu ir skaidriai įvertinti padarytų išvadų dėl AE poveikio aplinkai teisingumą. Vienintelė šalis, kuri neskuba su mumis dirbti pagal šią programą, yra Lietuva.
 
Baltarusija savo įsipareigojimus pagal Konvenciją įvykdė. O Lietuvos pusė ir toliau naudoja „senos plokštelės“ metodą, paprasčiausiai ignoruodama objektyvią tikrovę.
 
Lietuvių pareiškimai – nesuprantami
 
– Ar yra kokių nors šansų pakeisti šios elektrinės projektą?
 
– Argi tai yra būtina?
 
Rinkdamiesi būsimosios Baltarusijos AE projektą, mes atidžiai išstudijavome visus tuo metu turėtus branduolinės energetikos technologijų tiekėjų pasiūlymus ir, skrupulingai pasvėrę visus už ir prieš, sustojome ties rusišku projektu „AES-2006“ su VVER tipo 1200 MW galios reaktoriumi.
 
Suslėgto vandens energetinių reaktorių technologija šiandieną yra geriausiai aprobuota ir populiariausia pasaulyje. Pastaraisiais metais pagal šią technologiją Kinijoje ir Indijoje eksploatuojamos atominės elektrinės.
 
„AES-2006“ projektas visiškai atitinka TATENA ir Tarptautinės EUR (European Utility Requirement) grupės normas. Šį projektą pasirinko ir kitos šalys – Vengrija, Suomija, Turkija, Vietnamas, Bangladešas, Indija, Kinija. Tai patvirtina mūsų pasirinkimo teisingumą.
 
Beje, vos prieš kelias savaites aš skaičiau pranešimą TATENA organizuotame aukšto lygio pasitarime branduolinės energetikos infrastruktūros vystymo klausimais. Per pasitarimą TATENA atstovai pažymėjo, kad „VVER-1200 – tai nauja reaktorių, kuriuos šiuo metu siūlo Rusija, karta. Tai geras požiūris, kada pasirinktos pažangios technologijos, kurios jau yra patikrintos laiko. Referentiškumas – svarbi šio projekto savybė, ir Baltarusijos AE statybos projekto įgyvendinimas vykdomas labai profesionaliai“.
 
Man absoliučiai nesuprantami kai kurių Lietuvos atstovų pareiškimai apie tai, kad mes įgyvendiname nesaugų ir tarptautinių reikalavimų neatitinkantį AE projektą. Bet kuris branduolinės energetikos specialistas patvirtins, kad tai nepagrįsta.
 
Eksperimentinis reaktorius?
 
– Astrave pastatytas VVER-1200reaktorius, kuris anksčiau nebuvo statomas ir nėra patikrintas praktikoje. Būtent todėl, visi jo projektuotojų įrodinėjimai, kad jis yra saugus ir ekonomiškas, yra išankstiniai, nepagrįsti jokiais įrodymais ir eksperimentais, teigia branduolinės fizikos ekspertas iš Rusijos Andrejus Ožarovskis. Ar tiesa, kad tai bus eksperimentinis reaktorius?
 
– Jeigu jūs įsigijote 2012 metų gamybos automobilį, o 2015 metais buvo išleistas naujo dizaino modelis, nejaugi jūs pavadinsite jį eksperimentiniu?
 
„Trys plius“ kartos „AES-2006“ projekto prototipai yra „trys“ kartos projektai „AES-92“ ir „AES-91/99“, kuriuos aukštai įvertino specialistai. Šiuos projektus nagrinėjo jūsų ekspertai kaip galimus variantus Visagino AE.
 
„AES-92“ projektą buvo pasirinkusi Bulgarija Belenės AE statyti. Ir šiam pasirinkimui pritarė Europos Komisija, kadangi 2007 metais projektas gavo Europos saugos reikalavimų atitikties sertifikatą. Sprendimą panaudoti „AES-92“ projektą priėmė Indija, kur Kudankulamo AE vienas energoblokas su tokiu reaktoriumi jau veikia, antras bus netrukus, pasirašytas susitarimas dėl dar dviejų energoblokų statybos.
 
„AES-91/99“ projektas įgyvendintas Kinijoje. 2007 metais perduoti eksploatuoti du energoblokai Tianvanio AE, jų garantinis eksploatavimo laikas jau pasibaigė, jie teigiamai užsirekomendavo tiek saugos, tiek patikimumo požiūriu.
 
„AES-2006“ projekte, kurį mes pasirinkome Baltarusijos AE, atsižvelgta į visa tai, kas buvo geriausia minėtuose projektuose – prototipuose, jame yra papildomos saugos sistemos. Kaip aš jau minėjau, šis projektas tapo tarptautinių konkursų atominėms elektrinėms statyti Turkijoje, Vengrijoje, Suomijoje, Bangladeše, Jordanijoje, Vietname nugalėtoju, o tuose konkursuose dalyvavo didžiausios reaktorius gaminančios pasaulio kompanijos.
 
Šio projekto privalumas yra unikalus aktyviųjų ir pasyviųjų saugos sistemų derinys – lydalo gaudyklė, neleidžianti išsilydžiusiam branduoliniam kurui patekti į aplinką, dvigubas apsauginis reaktoriaus apvalkalas, neleidžiantis radiacijai sklisti už reaktoriaus pastato ribų hipotetinės avarijos atveju ir saugantis reaktorių nuo išorinių poveikių, tarp jų – lėktuvo kritimo. Elektrinė suprojektuota taip, kad ji nenukentės įvykus 8 balų žemės drebėjimui, kilus uraganui, potvyniui ar sprogus.
 
Pažymėtina, kad specialistų atlikta analizė parodė: jeigu Fukušimos AE būtų analogiškos saugos sistemos, tokio masto avarijos buvo galima išvengti.
 
Rusijos kreditas – 10 mlrd. dolerių – Kokioje stadijoje dabar projektas ir kaip Rusija viską finansuoja?
 
– Šiuo metu mes statome abu Baltarusijos AE energoblokus. Pirmajame energobloke šiais metais prasidės pagrindinių įrenginių montavimas: reaktoriaus korpuso, garų generatorių, turbogeneratorinio įrenginio. Visi darbai atliekami pagal grafiką, numatytą generaliniame kontrakte. Planuojama, kad pirmasis energoblokas bus perduotas eksploatuoti 2018 metais, antrasis – 2020-aisiais.
 
Problemų dėl AE statybos finansavimo nėra. Norėčiau priminti, kad mes pasirašėme su Rusijos Federacija susitarimą dėl valstybinio eksporto kredito AE statybai, jame numatyta skirti šiam tikslui iki 10 milijardų JAV dolerių.
 
Beje, mano nuomone, tai gana iškalbingai sako, kad iš Lietuvos pasigirstantys tvirtinimai, jog Baltarusija taupo AE saugumo sąskaita, yra visiškas absurdas. Aš jau kalbėjau apie tai, kad mes išsirinkome vieną iš šiuolaikiškiausių elektrinės projektų, kuriame numatyta labai daug dubliuojančių saugos sistemų. Apie kokį gi taupymą čia galima kalbėti? Mes griežtai kontroliuojame visas AE statybai leidžiamas lėšas ir visus procesus.
Mes jau turime karčios patirties šalinant didžiausios branduolinės katastrofos padarinius ir suprantame atsakomybę ir prieš savo žmones, ir prieš pasaulio bendriją.
 
Projektas yra viešas
 
– Lietuva sako, kad Baltarusija neinformuoja apie projekto įgyvendinimo eigą. Kodėl?
 
– Tai labai įdomus klausimas. Pradėsiu, turbūt, nuo to, kad AE statybos projektas yra viešas.
 
Nuo 2008 metų Astrave veikia AE informacinis centras, kuriame apsilankė jau virš 10 tūkstančių žmonių, tarp jų ir Lietuvos piliečiai. 2015 metais Minske atidarytas Atominės energijos informacinis centras.
 
Vien tik per 2015 metus AE statybos aikštelę aplankė 70 delegacijų, tame tarpe 12 iš užsienio – iš Vengrijos, Bangladešo, Egipto, Lenkijos ir kitų šalių.
 
Baltarusijos AE statybos klausimai nušviečiami spaudoje, elektroninėje erdvėje, žiniasklaidoje, per televiziją. Nuolat rengiame spaudos turus užsienio ir Baltarusijos žurnalistams.
 
Informacija apie Baltarusijos AE statybos eigą laisvai prieinama internete, taip pat ir socialiniuose tinkluose. Yra energetikos ministerijos ir pačios elektrinės svetainės, yra specialus informacinis Baltarusijos telegrafo agentūros BelTA projektas.
 
Kitaip tariant, tie, kas suinteresuoti informacijos gavimu, iš tikrųjų gali lengvai jos gauti.
 
Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su TATENA ir jau priėmėme keletą vertinimo misijų. Noriu atkreipti dėmesį, kad Baltarusija – viena iš nedaugelis šalių, patalpinusi laisvam susipažinimui ataskaitą, kurią parengė misija iš Branduolinės-energetinės infrastruktūros plėtotės vertinimo agentūros, kuri lankėsi Baltarusijoje 2012 metais.
 
Šis bendradarbiavimas tęsiasi, dirbame labai aktyviai. Iki pirmojo bloko paleidimo ir perdavimo eksploatuoti mes ketiname priimti dar septynias TATENA vertinimo misijas. Artimiausia iš jų – branduolinės ir radiacinės saugos reguliavimo sistemos vertinimo misija – lankysis šių metų spalį.
 
Beje, kas dėl TATENA misijų, mes atsižvelgėme į Lietuvos pageidavimus ir kaip priemonę pasitikėjimui padidinti paprašėme, kad TATENA atsiųstų į Baltarusiją vadinamąją SEED misiją aikštelei ir elektrinės projektui įvertinti.
 
Baltarusijos AE įstojo į Pasaulinę AE operatorių asociaciją (WA NO), kuri vykdys mūsų elektrinėje patikrinimus partnerystės pagrindu. Mes pradėjome darbą nuo Baltarusijos AE testavimo nepalankiausiomis sąlygomis.
 
Todėl kai aš girdžiu lietuvių politikų pareiškimus apie tai, kad reikia reikalauti, jog Baltarusija imtųsi vienų ar kitų priemonių įgyvendinimo, tai stebiuosi, o kokia prasmė reikalauti to, kas ir taip daroma?
 
Kas dėl oficialių Lietuvos institucijų informavimo, tai pateiksiu tik keletą faktų.
 
Nuo 2010 metų mes net aštuonis kartus siuntėme atsakymus raštu į Lietuvos valstybinių institucijų klausimus. Taip pat dešimt kartų, vienas iš jų Ministro Pirmininko lygiu, oficialiai kvietėme Lietuvos pusę surengti konsultacijas Baltarusijos AE klausimais, kad galėtume aptarti Lietuvos pusę dominančius klausimus.
 
Tačiau paradoksas, Lietuva pareikšdama – aš pateikiu citatą iš jūsų Energetikos ministro interviu: „Duokite mums visą informaciją, leiskite mums įsitikinti, kad statybos vyksta laikantis tarptautinių standartų“, iš tikrųjų Lietuvos aplinkos ministerijos laiškais atmetė visus mūsų siūlymus. Paskutinį kartą tai nutiko ne seniau kaip pernai gruodį.
Sutikite, tai atrodo keistai. Gal būt Lietuvos valstybinėms institucijoms laikas susėsti ir išsiaiškinti, ko jos galų gale nori – gauti informaciją ar šalintis dialogo.
 
Upėms žalos nedarys
 
– Lietuva nuogąstauja, kad AE turės neigiamą poveikį Nemunui. Kas padaryta, kad tam būtų užkirstas kelias?
 
– Kada mes rengėme Baltarusijos AE statybos projektą, mes dar pradiniame etape priėmėme sprendimus, leidžiančius pašalinti neigiamų pasekmių Vilijai ir Nemunui galimumą.
 
Elektrinėje bus naudojama uždara cirkuliacinė aušinimo sistema. Vanduo iš Vilijos bus naudojamas pirminiam aušinimo sistemų užpildymui, o po to nuostoliams dėl garavimo kompensuoti, tai yra, tik sistemos papildymui. Vandens kiekis, kuris bus imamas iš Vilijos, niekaip neatsilieps upės lygiui ir vandens balansui.
 
Radionuklidais užteršto vandens nuleidimas į Viliją niekaip negalimas. Pirma, kaip aš jau sakiau, reaktorių aušinimo sistema yra uždara, kitaip tariant, visas nutekėjęs vanduo po apdorojimo grįžta atgal į šią sistemą. Antra, yra numatytos apsauginės užtvaros, neleidžiančios radionuklidams patekti į gruntinius vandenis. Trečia, numatyta monitoringo ir saugos sistema, kuri leidžia kontroliuoti radioaktyviųjų medžiagų kiekį ir, esant būtinybei, atlikti vandens valymą.
 
Vienintelis vanduo, kuris bus šalinamas iš Baltarusijos AE ir nukreipiamas į Viliją – tai likučiai nuo aušinimo bokštų. Tai paprastas vanduo, kuris prieš tai imamas iš Vilijos ir kuris neturi sąlyčio su radioaktyviuoju kontūru. Išleidžiamo vandens kiekis bus nedidelis. Aišku, į upę grąžinamas vanduo bus tikrinamas, kad būtų išvengta Vilijos ir Nemuno ekosistemos užteršimo.
 
Tokia aušinimo technologija naudojama visame pasaulyje, visose šiluminėse ir atominėse elektrinėse, dirbančiose su uždara vandens tiekimo sistema, kai naudojami aušinimo bokštai.
 
Taip pat pažymėsiu, kad atlikę Baltarusijos AE poveikio aplinkai vertinimą mes ėmėmės papildomų priemonių, kad būtų išvengta nukreipiamo vandens šilumos poveikio Vilijai. Tam mes numatėme papildomą įrenginį, kuris leidžia pasiekti, kad nukreipiamo vandens temperatūra būtų normali – atitiktų metų laiką.