V.Makej padarė keleta pareiškimų dėl Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo Astravo AE srityje
31.05.2016 г.Vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą
BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS AMBASADA
LIETUVOS RESPUBLIKOJE
PRANEŠIMAS SPAUDAI
2016 metais gegužės 27 dieną Baltarusijos Respublikos Užsienio reikalų ministras Vladimir Makej, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, padarė keleta pareiškimų dėl Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo Baltarusijos atominės elektrinės statybų srityje.
TASS: Vladimir Vladimirovičiau, susidaro įspūdis, kad Baltarusijos pusė gana švelniai reagavo į diskusiją, kuri vyksta dėl Baltarusijos atominės jėgainės statybos. Tuo pat metu Lietuva įvairiuose lygmenyse iškelia klausimą ir reiškia sisurūpinimą dėl šios atominės saugumo. Kaip Jūs tai galite pakomentuoti, atsižvelgiant į Jūsų paskutinį apsilankymą Briuselyje ir ten įvykusias derybas?
V. Makej: Žinote, mūsų manymu, tarpvalstybiniai santykiai – tai ne ta sritis, kur reikia organizuoti viešūs skandalus arba aiškintis santykius. Lietuva - mūsų kaimynė, mes turime bendra istoriją, labai sparčiai vystosi prekybiniai ir ekonominiai santykiai. Ne tik Baltarusija, bet ir Lietuva suinteresuota politinių, prekybinių ir ekonominių santykių plėtojime, nes baltarusiškos produkcijos tranzitas per Lietuvos uostus prisideda prie Lietuvos ekonominės plėtros.
Mes esame dėkingi mūsų Lietuvos partneriams, už konstruktyvią, pragmatišką poziciją, kurios jie laikėsi Europos Sąjungos sankcijų panaikinimo klausime dėl Baltarusijos. Mes laikomės nuomonės, kad sankcijų panaikinimas – tai ne tik Baltarusijai svarbus aspektas, tuo suinteresuota ir Europos Sąjunga, ir mūsų draugai lietuviai.
Bet aš turiu sutikti su Jumis, kad paskutiniu metu, kalbant apie šį ekonominį projektą – tai yra atominės jėgainės statybas, sukilo kažkokia „politinė netvarka“, pasakyčiau.
Iš vienos pusės, mūsų lietuviški partneriai viena ranka balsavo „už“ sankcijų panaikinimą, o kita ranka balsuoja už tai, kad, pavyzdžiui, kai kurios finansinės Europos Sąjungos institucijos nebendradarbiautų su Baltarusija, sakydami, kad šios finansinės institucijos materialiai rems projektus, kurie galimai yra susiję su atominės elektrinės statybomis. Vadinasi, jeigu mes vystome infrastruktūrą, ketiname tiesti kelius, naudodami finansinių Europos Sąjungos institucijų suteiktus kreditus, reiškia, kad šis kelias gali būti panaudotas prekių arba gaminių gabenimui atominės elektrinės statybai. Taigi, negalima bendradarbiauti šiuose projektuose su Baltarusija. Žinote, tokia pozicija mums absoliučiai nesuprantama. Tai faktiškai reiškia naujas užslėptas sankcijas, mes taip jas suprantame.
Kokie priekaištai pareiškiami Baltarusijai dėl atominės jėgainės?
Pagrindinis priekaištas – saugumas. Maždaug naudojamas nesaugus, eksperimentinis reaktorius, kurio veikla ateityje gali pasibaigti nezinia kuo. Baltarusija, kaip valstybė labiausiai nukentėjusi po Černobylio katastrofos, niekada nestatys nesaugios jėgainės. Mes suprantame, ką tai reiškia, nes ketvirtadalis mūsų teritorijos nukentėjo po Černobylio, kai daugiau negu 70 procentų radioaktyvių kritulių nusėdo mūsų šalies teritorijoje. Ir mes nenorime turėti uždelsto atominio sprogimo bombos, kaip išsireiškė vienas iš Lietuvos politikų. Atleiskite, mes ne tokie idiotai.
Ir kas liečia reaktorių, joks jis eksperimentinis. Tai patobulinta to reaktoriaus versija, kuris efektyviai ir saugiai veikia daugelyje šalių. Turiu omenyje tą Rusijos reaktorių, kuris buvo pastatytas kai kuriose šalyse, tame tarpe ir Europos Sąjungos šalyse. Ankstesnės kartos reaktoriai, o mes planuojame statyti 3+ reaktorių, veikia Čekijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse.
Ir jokių nusiskundimų dėl jų saugumo nėra. Mes statome naują reaktorių, patobulintą saugumo atžvilgiu, reiškia saugumo lygis labai aukštas. Todėl mums ir nesuprantama tokia mūsų Lietuvos partnerių reakcija.
Negana to, tokį pat reaktorių ketina statyti Vengrija, planuoja Suomija, bet jiems nekelia tokių pretenzijų. Todėl mums nesuprantami tokie mūsų Lietuvos partnerių priekaištai, dėl mūsų reaktoriaus saugumo.
Beje, specialistai paskaičiavo, atlikę tam tikrus atsparumo testus, kad jeigu tokio tipo reaktorius, kuri mes planuojame statyti Baltarusijoje, būtų pastatytas Fukušimoje, tai tokio masto tragedija neįvyktų. Tai irgi pasako apie būsimosios atominės jėgainės aukštą saugumo lygį.
Ir aišku, mes patys esame suinteresuoti, kad šis reaktorius būtų saugus, kalbant apie jo funkcionavimą šioje jėgainėje.
Kokie dar buvo priekaištai? Priekaištai, kad jėgainė statoma 50 kilometrų atstumu nuo Lietuvos sostinės ir taip toliau.
Kai kuriose Europos šalyse tokio tipo jėgainės statomos tiesiog šalia didelių gyvenviečių: Belgijoje 15km nuo Liuksemburgo sienos, Antverpene – 20km, Zagrebe – 39km ir kitose šalyse. Tai irgi ne problema. Mes gi nepriekaištaujame Lietuvai dėl Ignalinos jėgainės, kuri yra 2 km atstumu nuo Baltarusijos sienos.
Ir beje, mes keleta kartų siuntėme užklausas mūsų partneriams lietuviams, kad jie suteiktų informacijos, kaip buvo nutrauktas Ignalinos jėgainės ekspoatavimas. Mus siunčia prie kažkokių internetinių šaltinių.
Negana to, mes siuntėme užklausas dėl Visagino jėgainės statybos perspektyvos, numatomos Visagino jėgainės statybos ir branduolinio kuro ir panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos dviejų – trijų kilometrų atstumu nuo mūsų sienos ir Nacionalinio parko Braslavo ežerai. Mes negavome jokios informacijos.
Taip, kaip mes suprantame, dėl finansinių sunkumų Visagino jėgainės statybų planai pristabdyti. Bet kam su tokia neapykanta kaltinti dėl statybos trūkumų Baltarusijos atominės jėgainėje Astrave? Mums tai visiškai neaišku.
Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Tarptautine atominės energetikos agentūra, su Pasauline branduolinių elektrinių operatorių asociacija, su Europos komisija ir planuojame dirbti toliau.
Mes ketiname užtikrinti statybų maksimalų skaidrumą ir mūsų atominės jėgainės eksploatavimo pradžią. Bet mums iš tikrųjų nesuprantamas kažkoks politinis slaptas motyvas ir politinis teršimas susijęs su jėgainės statybomis.
Žinote, net Lietuvoje yra sveiko proto politikų, kurie pareiškia, kad mes matome, jog Baltarusija laikosi visų įsipareigojimų. Ir ką jūs manote? Kai tik vienas iš eurokomisarų, kuris atstovauna Lietuvai, pareiškė apie tai, jį iš karto užpuolė kai kurie Lietuvos politikai ir pasakė: „Tu neturi teigiamai kalbėti apie atominę jėgainę Baltarusijoje. Tu turi sakyti, kad ten viskas blogai“. Jūs galite perskaityti tai internete ir žiniasklaidoje. Mums tai demokratijos rodiklio lygis šalyje, saviraiškos laisvė – tai, apie ką mums visą laiką kalba.
Mums sako, kad Baltarusija nenori bendradarbiauti su Lietuvos ekspertais jėgainės statybų ir poveikio aplinkai vertinime. Atleiskite, nuo 2011 metų mes dešimt kartų siuntėme išsamius atsakymus į visus keliamus Lietuvos klausimus! Mes dešimt kartų siuntėme pasiūlymus konsultacijoms tarp ekspertų dėl jėgainės statybos vietos, ir dėl pačios jėgainės statybos. Ir jokio atsakymo.
Negana to, 2014 metais kovo mėnesį, mano vizito į Lietuvą metu, mes su kolega aptarinėjome šį klausimą, ir aš jam pasiūliau: jeigu jūs bijote, kad susitikimai tarp Baltarusijos ir Lietuvos ekspertų buvo interpretuoti kaip oficialūs susitikimai, nes tai reikštų, kad Baltarusija vykdo visas rekomendacijas pagal Espoo (konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpsieniniame kontekste), tai pravedame konsultacijas kuluaruose – Baltarusijos URM rūsiuose, kažkur Lietuvoje miške. Kad niekas apie tai nežinotų, taip pat ir žiniasklaida.
Tada susitikime kolega sutiko, bet po tam tikro laiko atsiuntė atsakymą, kad nepasirengę net tokioms neoficialioms konsultacijoms.
Šis klausimas buvo nagrinėjamas vėliau, 2014 metais liepos mėnesį. Ir tik vėliau, po kai kurio laiko — 2015 metais, mūsų Lietuvos partneriai sutiko pravesti tokias neoficialias konsultacijas, kurios įvyko praeitų metų gruodį Vilniuje. Ačiū Dievui dabar, pagal mano informaciją, trečioje birželio dekadoje yra numatyta, kad Baltarusijos ir Lietuvos ekspertai susitiks Vilniuje oficialioms konsultacijoms pagal Espoo rekomendacijas.
Noriu pabrėžti, mes nuo pat pradžios daug kartų siūlėme mūsų Lietuvos partneriams pravesti konsultacijas bet kokiame formate – oficialiame, neoficialiame, siuntėme visą atitinkamą informaciją.
Mes neprivalėjome daryti vertimo į lietuvių kalbą Ataskaitos dėl poveikio aplinkai Espoo konvencijos rėmuose. Bet mes tai padarėme. Anglų kalba mes tai pateikėme anksčiau.
Jūs žinote, visiškai nesuprantama situacija, kada Valstybės vadovui suteikiama klaidinga informacija apie tai, kad baltarusiai nenori bendradarbiauti pagal TATENA, dėl atominės jėgainės statybos, nenori bendradarbiauti su kitomis tarptautinėmis ekspertų struktūromis atominės energetikos srityje.
Visiškas melas ir netiesa. Mes visada kalbėjome apie tai, kad mes pasirengę priimti visas TATENA misijas ir kitus tarptautinius operatorius atominės energetikos srityje. Mes pasirengę skaidriai bendradarbiauti su Europos Komisija. Mes pasirengę vykdyti atsparumo testus, ir yra oficialus kvietimas šios srities specialistams. Mes esame skaidrūs šiuo klausimu.
Ir dar vienas, mano požiūriu, ne mažiau reikšmingas aspektas. Žinote, ši „antibaltarusiška isterija“ dėl atominės jėgainės statybų, kuri šiuo metu didina įtampą Lietuvos visuomenėje, nepadeda kaimyniškų, draugiškų santykių vystymuisi tarp mūsų šalių.
Faktiškai visuomenė įtraukiama į kažkokią „isterijos kompaniją“ prieš Baltarusija. Su kokiu tikslu tai daroma? Juk daug mūsų Baltarusijos išeivijos gyvena Lietuvoje. Mes broliškos tautos. Mums nėra ko dalinti šioje srityje.
Galiausiai: mums atrodo, kad reikia pasitraukti į šalį nuo bet kokių politinių šūkių. Aš suprantu, kad priekyje politinė kompanija, todėl įvairios politinės jėgos naudoja tai savo tikslams. Bet reikia pasitraukti nuo politinių kiršinimų. Reikia susėsti prie derybų stalo atitinkamiems ekspertams ir dalykiškai, ir konkrečiai aptarti visus klausimus, kurie kelia susirūpinimą tarp abiejų šalių.
Mes dar 2014 metais pasiūlėme Lietuvos pusei sukurti branduolinių objektų radiacinio monitoringo sistemą, kuri yra pasienio teritorijose. Atsakymo irgi negavome…
Dar kartą pasikartosiu, Baltarusija yra pasiruošusi atvirai ir skaidriai bendradarbiauti su TATENA, Pasauline branduolinių elektrinių operatorių asociacija, Europos komisija dėl atominės jėgainės statybų Baltarusijoje. Mes pasiruošę įvykdyti reikiamus atsparumo testus, kitus bandymus, bendradarbiauti šiuo klausimu su Europos Komisija, ką aš ir neseniai aptarinėjau susitikimuose Briuselyje.
Mums atrodo, kad būtent toks požiūris atitiktų kaimyniškų, draugiškų santykių plėtrai tarp mūsų valstybių. Nereikia kaltinti vienas kito, tuo labiau, kad šie kaltinimai be pagrindo. Mes suinteresuoti, kad visi šie klausimai, kurie kelia mūsų Lietuvos partnerių susirūpinimą, būtų spendžiami prie derybų stalo.
