Ambasados istorija
XVIII amžiaus pabaigoje didelis žemės sklypas tarp dabartinių Algirdo ir Pylimo gatvių priklausė Konstancijai Pliaterytei-Chilzenienei. Jis buvo vadinamajame Naujamiestyje, kuriame pagal 1875 m. Vilniaus plėtros planą paskutiniais XIX a. dešimtmečiais buvo pradėti vykdyti statybos darbai.
XIX amžiuje minėtą žemės sklypą valdė Liudvikas Pliateris. Iki XIX amžiaus 8-ojo dešimtmečio ši valda dalimis buvo išparduota daugeliui žemvaldžių. 1868 metais sklypą po šiuo pastatu nusipirko Hanoverio miestietis sodininkas Georgas Fridrichas Veberis. Jam mirus sklypą paveldėjo jo žmona Šarlota Veber, kuri vėliau ištekėjo už sodininko Germano Keppe. Per visą jų 4,56 ha sklypą augo sodas, kuriame buvo padaryta oranžerija, įrengti fontanai.
1900 m. Š. Keppe gavo leidimą statyti Kaukazo gatvėje (dabar Mindaugo g.) vieno aukšto mūrinį namą su rūsiu. Statybos darbus stebėjo Stanislav Stypulkovskij. Manoma, kad jis ir suprojektavo vilą.
1910 m. sklypą su namu įsigijo pirklys Adolfas Kicas (Kle17). Jo žmona Johanna-Emma ir duktė Eugenija valdė vilą iki 1940 metų. Per šį laikotarpį prie vakarinio pastato fasado buvo pristatyta terasa su perėjimu, taip pat rekonstruotos atskiros vidinės ir išorinės pastato dalys.
Po II-ojo Pasaulinio karo, dėl kvartalo užstatymo kitais pastatais, žemės sklypas gerokai sumažėjo, o jame buvęs pastatas perėjo Vilniaus apskrities Baltijos geležinkelio žinion. Dėl pastato pritaikymo darželiui-lopšeliui, buvo likviduoti beveik visi jame buvę pečiai (liko tik vienas), uždažyta interjero tapyba, sunaikinta dalis medinių bareljefų ir lipdytinės puošybos elementų.
Vėliau gana ilgą laiką pastatas buvo apleistas, todėl neveikė šildymo, vandentiekio sistemos. Stogas daugelyje vietų buvo prakiuręs, dėl to sienos tapo drėgnos; daugelyje vietų tinko, dažų ir lipdinių būklė labai suprastėjo.
Pastatas yra neobarokinio stiliaus (À1U 63). Tai vieno aukšto statinys su išryškintu stačiakampiu cokoliniu aukštu. Pastatas mūrinis, tinkuotas. Iš vakarinės pusės į kiemą išeina salė, šalia įrengta terasa su atvira kolonada. Iš pietų pusės papildomai pristatyta kvadratinė oranžerija.
Pagrindinis (rytinis) fasadas yra simetriškas, su iškyša vidurinėje dalyje. Banguotų linijų frontonas su iškyša ir barokinio stiliaus bokštelis paryškina plastinių formų portalą, išdailintą kartušu. Bokštelį puošia drožtiniai elementai. Arti vienas kito esantys dideli stačiakampiai fasado langai yra su apylangėmis, kurias puošia simetriški sandrikai ir lapų pavidalo lipdiniai. Langų angokraščiai dailinti rustais, sienos viršuje yra karnizas, kurį laiko masyvūs kronšteinai. Pagrindinio fasado dekoratyviniai elementai kartojasi per visus fasadus.
Įėjimą šiaurinio fasado dalyje puošia toskaninio orderio keturių kolonų portikas. Vakariniame (iš kiemo pusės) fasade dominuoja iškyša su nedideliu banguotų formų frontonu ir terasa su perėjimu, toskaninio orderio kolonų kolonada ir gelžbetonio baliustrada. Oranžerija, esanti pietinėje fasado pusėje, išsiskiria aukštais sieniniais langais.
Visos patalpos išpuoštos lipdiniais, rozetėmis su augaliniais motyvais, apjuosiančiu horizontaliu karnizu. Dalies patalpų lubos turi plafonus. Virš durų angų yra supraportai. Vienoje iš patalpų atkurtas židinys su reljefiniu, žalios spalvos, glazūruotu kokliu ir ažūrinėmis metalinėmis grotelėmis. Ypač gražiai atrodo salė su daugialypiais lipdiniais, paauksuotomis korintinio orderio kolonomis ir piliastrais, kurių pjedestalai dekoruoti lipdinių girliandomis. Rūsio konstrukcijoje yra akermano perdanga, cilindrinis skliautas.
1996 metais pastatą įsigijo Baltarusijos Respublika. 4874.0 kv. m. pločio žemės sklypas, kuriame yra pastatas, nemokamai išnuomotas ambasadai 50 metų laikotarpiui.
